- rėžtelėti
- rė́žtelėti vksm. Rai̇̃telis rė́žtelėjo rimbù ži̇̀rgui.
.
rėžtelėti
Look at other dictionaries:
rėžtelėti — rėžtelėti, ėja, ėjo 1. tr. NdŽ perbraukti aštriu daiktu per paviršių: Karininkas rėžtelėjo kardu rš. | Zenonas rėžtelėjo ranka orą J.Marc. | prk.: Žaibas dar smarkiau rėžtelėjo debesis J.Marc. 2. intr. DŽ suduoti, užrėžti: Raitelis rėžtelėjo… … Dictionary of the Lithuanian Language
brykstelti — brykstelti, ia ( i), ėjo intr. 1. rėžtelėti (smarkiai): Brykstelk čia peiliu, ir perpjausi Ds. 2. suduoti, sukirsti (smarkiai): Šitoks vyras tau kai brykstels, net apvirsi Ds. 3. kiek padirbėti: Gera būt ir man brykstelt, kad ranka nesopėtų Ds … Dictionary of the Lithuanian Language
rėžtelti — rėžtelti, i, ėjo žr. rėžtelėti 1: Lyg peiliu rėžteli jis (ešerys) peleku vandens paviršių ir vėl dingsta rš … Dictionary of the Lithuanian Language
rėžterti — rėžterti, i ( ia, na), ėjo 1. tr. gerokai papjovėti, pakirtėti: Pjovėjas daug nūnai rėžterė[jo] rugių Vlk. 2. žr. rėžtelėti 2: Kad rėžtersiu mordon! Vlk. Rėžterk, kad teip prašos! Ds. Rėžteriau diržu, net sussukė po kojom kap šunėkas Arm. Petras… … Dictionary of the Lithuanian Language
šnėbšterti — šnėbšterti, ia, ėjo tr. kuo smailiu bakstelėti, rėžtelėti: Jau moja žaloj telyčią šnėbšterė[jo], kad šerstis an ragų stovi Pls. Karvė kad šnėbšterė[jo] avį, tai net vilna nurūko Vlk. Ale i šnėbšter[ėj]au pirštą pjautuvu tai negailėdama! (juok.)… … Dictionary of the Lithuanian Language
